- gūduma
- gūdumà sf. (3b) žr. gūdumas: 1. Pati girios gūdumà Kb. Kur tu vaikščioji pačioj nakties gūdumõj? Šk. Nakties gūdumõn užsidegė namo striekas Kb. O ką tu vienas pradėsi girios gūdumoj? Šk. Per pačią gū̃dumą užsidegė klėtis Šk. Sibiras su taigų gūdumomis (gilumomis), su begaliniais stepių plotais mums pasirodė labai didelis rš. 2. Ale ir gūdumė̃lė tam miške! Mrc.
Dictionary of the Lithuanian Language.